TARP LYDERIŲ – IR AIKŠTĖJE, IR MOKSLUOSE

Marius Grinbergas (sportas.info), pliadisfoto.com nuotr.

Jam gali nesisekti devynis kartus iš eilės, bet tai nesustabdys siekiant tikslo. Skausminga trauma jį buvo išvedusi iš rikiuotės, bet nenumaldė noro žaisti futbolo. Pergales jis skina ne tik aikštėje, bet ir moksluose.

Visa tai – apie 16-metį Domantą Vaičekauską. Į pirmąją treniruotę būdamas vos penkerių tėvo atvestas panevėžietis dabar – vienas „Panevėžio B“ komandos lyderių, kandidatas į Lietuvos U-18 rinktinę, jau pajutęs ir žaidimo A lygos klube skonį.

Tiesa, debiuto pačioje A lygoje Domantas dar laukia ir tiki, kad dar šį sezoną išbandys jėgas elitiniame šalies čempionate. Tiki ne be pagrindo. Jis tvirtai stovi ant pagrindinės Panevėžio ekipos slenksčio – ne tik su ja treniruojasi, bet ir per kiekvienas A lygos rungtynes yra tarp „Panevėžio“ atsarginių, pasirengęs bet kurią akimirką įeiti į aikštę.

„Jei Domantas ir toliau taip dirbs treniruotėse ir taip žais I lygoje, tikrai netrukus sulauks savo šanso. Šis žmogus labai atsidavęs futbolui. Ne kiekvienas tokio amžiaus žaidėjas taip įsiklauso į vyresnių komandos draugų ir trenerių patarimus. Jam nieko nereikia kartoti kelis kartus“, – teigė pagrindinės „Panevėžio“ komandos kapitonas, šešiskart Lietuvos čempionas Paulius Janušauskas.

Aikštėje – atsakingos pareigos

Ką reiškia žaisti pagrindinėje „Panevėžio“ komandoje, atraminio saugo pozicijoje rungtyniaujantis D. Vaičekauskas žino – joje 16-metis debiutavo prieš keletą savaičių LFF taurės turnyro aštuntfinalyje, kuriame panevėžiečiai svečiuose 3:0 įveikė I lygos klubą „Jonava“. Domantas aikštėje pasirodė 80-ąją minutę.

„Apšilinėjome trise. Bet negalvojau, kad mane leis į aikštę. Tai kai pašaukė, šiek tiek jaudulio buvo. Bet aikštėje jis iškart dingo“, – prisipažino D.Vaičekauskas.

Liepos 31 d. jis sublizgėjo I lygos mače, kuriame „Panevėžys B“ namuose 3:1 palaužė Vilniaus „Riterių B“ ekipą. Be keitimo rungtyniavęs Domantas prie pergalės prisidėjo ne tik patikimu žaidimu, bet ir rezultatyviu perdavimu.

Per karjerą aikštėje išbandęs kone visas pozicijas, net vartininko duonos paragavęs D. Vaičekauskas dabar yra žmogus, nuo kurio aikštėje priklauso labai daug – rungtyniauja atraminiu saugu.

„Atsakomybė – labai didelė. Visas žaidimas eina per šią poziciją. Bet įvarčiai – ne mano duona. Man svarbiausia – apsiginti, perimti kamuolį ir tiksliu perdavimu išvesti komandą į ataką. Diriguoti komandos žaidimui, o ne būti solistu. Anksčiau, vaikų komandose, pelnydavau nemažai įvarčių. Bet dabar žaidimo stilius pasikeitė, darau tai, ką privalau, o ne ko norisi“, – prisipažino panevėžietis.

Tuo, kad Domantas atrado savo vietą aikštėje, neabejoja ir pirmasis bei dabartinis jo treneris, „Panevėžys B“ ekipos pagrindinis strategas Darius Žindulis.

„Kalbant futbolo terminais, šeštasis numeris – jam tinkamiausia pozicija. Domantas puikiai periminėja kamuolį, žaidžia itin kibiai, yra labai neparankus varžovams, labai gerai mato aikštę, skirsto kamuolius. Ateityje jis bus labai geras ir patikimas žaidimo dirigentas“, – aiškino D. Žindulis.

Pradžia – su vyresniais

Būtent D. Žindulis padėjo D. Vaičekauskui žengti pirmuosius žingsnius futbole. Tada dar penkiametį jo tėvas, didelis futbolo mėgėjas, atvedė į Panevėžio futbolo akademijos grupę, kurioje treniravosi dvejais metais vyresni vaikai. Amžiaus skirtumas neišgąsdino Domanto, nes jis jau buvo pratęs paspardyti kamuolį su treniruotes taip pat lankiusiu vyresniuoju broliu Edvinu.

Po dvejų metų Domantas perėjo į savo bendraamžių grupę, su kuria dirbo treneris Linas Niurka. Su šio specialisto vadovaujama komanda buvo iškovoti ir pirmi rimtesni titulai – Lietuvos U-10 čempiono vardas (2012-2013 m.), šalies vaikių ir jaunių salės futbolo čempionato sidabras (2015-2016 m.) ir dvi bronzos (2012-2013 m. ir 2013-2014 m.). 2013-2014 m. salės futbolo pirmenybėse D. Vaičekauskas buvo pripažintas geriausiu turnyro puolėju.

Netrūko ir kitų asmeninių bei komandinių titulų. 2013 m. Domantas buvo pripažintas FK „Nevėžis taurė“ ir „Vilnius Cup“ turnyrų geriausiu žaidėju tarp 2003 m. gimusių futbolininkų, ne kartą jam atiteko ir geriausio komandos žaidėjo apdovanojimas.

2015 m. rudenį D. Vaičekauskas tapo Panevėžio R. Sargūno sporto gimnazijos auklėtiniu ir tuo pačiu sugrįžo pas čia dirbantį trenerį D. Žindulį. Ugdyti jaunuosius futbolininkus jam čia padeda ir Virginijus Liubšys bei Žilvinas Banys.

Komanda pasikeitė, bet pergalės nesibaigė. 2016 m. D. Vaičekauskas su ekipos draugais tapo Lietuvos U14 čempionu, po metų – „Sharp“ elitinės lygos U16 vicečempionu ir prestižinio tarptautinio turnyro „Ateitis Cup“ nugalėtoju. 2018 m. panevėžiečiai „Sharp“ elitinėje lygoje pelnė U17 turnyro bronzą, 2019 m. – šios lygos U19 varžybų sidabrą.

Netrūko ir varžybų užsienyje – D. Vaičekauskas yra turnyrų Prancūzijoje, Olandijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Ukrainoje dalyvis ir prizininkas.

Panevėžietis dalyvavo ir įvairiose futbolo talentų stovyklose. Pernai jis sulaukė nemažai gerų žodžių iš Utenoje vykusioje stovykloje jauniesiems žaidėjams meistriškumo pamokas vedusio garsaus Danijos specialisto Carsteno Dohmo.

Debiutas suaugusiųjų futbole

Praėjęs sezonas D. Vaičekausko sportinėje karjeroje paliko dvi svarbias žymas.

Su „Panevėžio B“ komanda tada dar penkiolikmetis Domantas debiutavo suaugusiųjų varžybose – Lietuvos II lygos pirmenybėse. Nors panevėžiečiai liko šalia garbės pakylos – ketvirti – jie nutarė siekti I lygos licencijos ir šiemet jau žaidžia šioje pakopoje.

Be to, 2019 m. su rezervine U17 rinktine panevėžietis iškovojo pirmą pergalę tarptautinėse varžybose vilkint nacionalinės komandos aprangą – lietuviai užėmė trečiąją vietą Prezidento taurės varžybose Kazachstane.

„Įvairaus amžiaus rinktinių stovyklose stovyklose teko būti ir anksčiau. Žaidimas su Lietuvos apranga tikrai prideda motyvacijos“, – neslėpė D. Vaičekauskas, kitą savaitę dalyvausiantis tris dienas truksiančioje šalies U18 rinktinės stovykloje.

„Domantas tikrai vertas būti šioje rinktinėje. Jis vienas geriausių tarp šio amžiaus savo pozicijos žaidėjų Lietuvoje“, – teigė D. Žindulis, treniruojantis ir daugiau Panevėžyje besimokančių Lietuvos jaunių rinktinės kandidatų.

Grūdinasi kovodami su vyrais

„Panevėžys B“ komanda šalies I lygoje šiuo metu žengia aštunta tarp keturiolikos ekipų.

„Jei išsilaikytume aštuonete, būtų labai gerai. Nes čia dar tik pirmas sezonas tokiame lygyje. Skirtumas tarp pirmos ir antros lygų tikrai jaučiasi, čia yra nemažai stiprių futbolininkų, rungtyniavusių ir A lygoje. Visai kiti greičiai, spaudimas visoje aikštėje. Kartais mums, jauniems žaidėjams, sunku atlaikyti tokį tempą visas 90 minučių. Bet pratinamės, grūdinamės, varžovai tikrai nežiūri, kad esame jaunesni“, – prisipažino D. Vaičekauskas.

Jam antrino ir treneris D. Žindulis: „Maniau, kad bus sunkiau. Bet vyrai nesulaužė jaunimo. Nors kai kurias rungtynes pralaimime skaudžiai, bendras vaizdas neblogas. Gal tik pirmose sezono rungtynėse su I lygos čempionu Telšių „Džiugu“ visi buvo labai susikaustę, darė daug klaidų. Po to viskas susitvarkė, nes antra lyga mus pagrūdino. Dabar siekiame būti aštuonete. O jei kilsime aukščiau, bus dar geriau“.

Dažnai jau kitą dieną po I lygos mačo Domantas velkasi pagrindinės „Panevėžio“ komandos aprangą ir kartu su ja rengiasi A lygos rungtynėms, o jų metu sėdi ant atsarginių suolo arba apšilinėja su kitais savo galimybės laukiančiais futbolininkais.

„Labai norėčiau pažaisti A lygoje. Bet dabar labai dažnai arba pirmaujame vienu įvarčiu, arba atsiliekame, tai treneriai į aikštę leidžia labiau patyrusius“, – paaiškino 16-metis.

Bet vien pratybos su pagrindine komanda, kurią dabar treniruoja Joao Luisas Martinsas ir Dainius Gleveckas – neįkainojamos kaupiant meistriškumo ir patirties bagažą.

„Treniruotės su pagrindine komanda labai naudingos ne tik žaidimo prasme. Vyresni žaidėjai mums, jaunesniems, negaili patarimų ne tik apie futbolą, bet ir apie taip, kaip elgtis šalia aikštės, kaip klausyti trenerio“, – pasakojo D. Vaičekauskas.

Anot „Panevėžio“ kapitono P. Janušausko, iš B komandos ne tik Domantas, bet ir dar keli žaidėjai konkuruoja dėl vietos pagrindinėje ekipoje: „Tarp jų yra kokybiškų žaidėjų, kurie jau beldžiasi į mūsų vietas. Auga tikrai stipri karta. Ne tik pas mus, bet ir visoje A lygoje.“

Gimnazijoje – tarp mokslo lyderių

Paklaustas, koks svarbiausias dalykas jaunimui siekiant prasimušti į kuo didesnes aukštumas, P. Janušauskas nedvejojo: „Darbas. Juodas ir sunkus. Ir Domantas tai daro – darbštumo jam galima pavydėti.“

Panašiai auklėtinį įvertino ir D. Žindulis: „Jis visą laiką siekia savo tikslo ir užsispyręs eina į priekį. Net jei ir nesiseka, nenuleidžia rankų. Noras tobulėti yra jo variklis.“

Darbštumo ir noro tobulėti D. Vaičekauskui netrūksta ne tik futbolo aikštėje. Jis du kartus yra tapęs R. Sargūno sporto gimnazijos sporto olimpiados, kuriose vyksta įvairių rungčių varžybos, nugalėtoju.

Be to, jo trofėjų kolekcijoje puikuojasi diplomai už sėkmę gimnazijos anglų kalbos, istorijos olimpiadose. Domanto metinis pažymių vidurkis niekada nebuvo žemesnis nei 9,2.

„Sunku derinti sportą ir mokslą, bet išmokau suspėti“, – paaiškino rugsėjį į vienuoliktą klasę eisiantis futbolininkas.

Tiesa, mokslus jam gali tekti tęsti nuotou būdu. Ne tik dėl pasaulį kaustančios koronaviruso pandemijos.

Kuo aukščiau kilti meistriškumo laiptais kasdien siekiantis D. Vaičekauskas svarsto ir apie galimybę tai daryti užsienyje.

„Yra minčių. Gal tai būtų profesionalus klubas, gal aukšto lygio akademija. Bet viską reikia labai gerai apsvarstyti“, – teigė gimnazistas.

Pasaulio futbolo jam labiausiai imponuoja Brazilijos rinktinė ir jos superžvaigždė Neymaras. O pagal savo žaidimo stilių Domantas save įsivaizduoja Danijos, Belgijos, Olandijos klubuose. Tačiau tai kol kas – tik svajonė. Dabar jis kantriai laukia savo šanso Lietuvoje.

Palikite komentarą

Skip to content