Vienas labiausiai patyrusių FK „Panevėžio“ komandos žaidėjų 36-erių metų puolėjas Povilas Lukšys šiemet skaičiuoja 20-tus profesionalios futbolininko karjeros metus.
Šį šeštadienį FK „Panevėžys“ žais antrąsias Pirmos lygos rungtynes, namuose Futbolo akademijos stadione priims Kretingos „Minijos“ komandą.
Komandos veteranui P. Lukšiui priklauso vienas įspūdingų rekordų: futbolininkas aukščiausioje lygoje pelnė net 192 įvarčius, pagal šią statistiką jam neprilygsta nei vienas šiuo metu A lygoje rungtyniaujantis puolėjas. P. Lukšys neabejoja, jo pasiekimas liks nepagerintas dar ilgus metus.
Jo karjeroje – Vilniaus „Alsos“ (1995-1996 m.), Panevėžio „Ekrano“ 1996-2007 m.), Marijampolės „Sūduvos“ (2007-2008; 2010-2012 m.), Lenkijos II lygos klubas Bytomo „TS Polonia“ (2009-2010 m.), Suvalkų „Wigry“ (2012-2014 m.) ir Utenos „Utenio“ (2014 m.) klubai, be to ir patirtis Lietuvos futbolo rinktinėje. Nuo 2015-ųjų P. Lukšys atstovauja „Panevėžio“ komandai.
Prieš šeštadienio mačą su „Minija“ (PFA stadione, 13 val.) puolėjas pasidalino mintimis apie Pirmąją lygą, šalies futbolo foną ir pagrindinius konkurentus.
– Kodėl, jūsų manymu, pirmosiose rungtynėse sunkiai sekėsi pralaužti varžovų vartus?
– Pirmas sezono mačas visada yra sunkesnis. Kiek pamenu per savo karjerą, čempionato startas niekada nebuvo lengvas. Žaidėjams – papildomas jaudulys, specialus rungtynių pristatymas, savi žiūrovai. Tai jauniems futbolininkams turi įtakos. Be to, nesame optimalios sportinės formos.
– Ar pats prieš sezono pirmąsias rungtynes jautėte jaudulį žengdamas į aikštę skambant Lietuvos himnui?
– Gal šiet tiek jaučiau iki pirmojo kamuolio palietimo. Mano metų vargu ar žaidimui turės įtakos kažkoks startinis jaudulys.
– Esate labiausiai patyręs komandos žaidėjas, ar jaunimas klauso ir ar klausia patarimų?
– Šių laikų jaunimas šiek tiek kitoks (red. šypsosi). Būna visko, ne visada jaunesni žaidėjai patenkinti, jei kažką jiems pasakai ar ištari griežtesnį žodį. Bet tai normalu. Kitas dalykas, yra treneriai, kurie duoda nurodymus futbolininkams.
– Jei neklystu, šį pavasarį jums oficialiai – 20-asis jubiliejinis futbolo sezonas?
– 1996-uosius galime laikyti futbolininko karjeros pradžia. 1995-aisiais atstovavau Vilniaus „Alsos“ klubui, kuris pakeitė bankrutavusį Mažeikių „Romar“. Bet „Alsoje“ žaidžiau be kontrakto. 1996-aisiais prisijungiau prie Panevėžio „Ekrano“ ir pasirašiau pirmą kontraktą.
– Kaip keitėsi futbolo fonas Lietuvoje? Turbūt stebite ir A lygos kovas, ar šiuo metu bendras Lietuvos futbolo lygis yra aukštesnis nei prieš keliolika metų?
– Sunku pasakyti. Pirma lyga tikrai yra stipresnė, nei prieš keletą metų. A lygoje anksčiau būdavo ir stipresnių komandų, nei šiuo metu joje žaidžiančios ekipos. Žinoma, yra pokyčių, keitėsi infrastruktūra, yra nemažai dirbtinės dangos aikščių, rungtynes transliuoja televizija ir internetas. Tačiau aukščiausios lygos čempionatai stiprūs buvo ir prieš kelioliką metų, galbūt stipresni už dabartinę A lygą.
– A lygoje pagal oficialią statistiką pelnėte 192 įvarčius, yra toks, kurio neužmiršite visą gyvenimą?
– Visi įvarčiai svarbūs (red. šypsosi). Galbūt atstovaujant „Ekranui“ pirmasis įvartis į „Žalgirio“ vartus. Jį tikrai atsimenu. Kiti taiklūs smūgiai – svarbūs ir kartu vienodi.
– Ar A lygoje matote puolėją, kuris kada nors galėtų pasikėsinti į jūsų rekordą?
– Nežinau, Ričardas Beniušis pernai teoriškai buvo arčiausiai mano rekordo (171 įvartis), bet šiuo metu jis rungtyniauja Pirmoje lygoje. A lygoje dar žaidžia Andrius Velička (133 įvarčiai), Tomas Radzinevičius (106 įvarčiai), bet jiems iki rekordo dar yra ką veikti. Manau, jei Lietuvoje kas daugiau muša įvarčių, stengiasi išvažiuoti į užsienį. Manau, dar ilgai liks mano rekordas nepagerintas.
– Ar sunku suderinti darbą ir sportą, vakare rasti jėgų ir laiko treniruotėms?
– Darbe pavargsti, bet vakare ateini į treniruotę ir atsigauni, prasijudini. Žinoma, antroje savaitės pusėje jaučiasi nuovargio ženklai. Bet noro žaisti dar turiu į valias.
– Pernai Pirmoje lygoje pelnėte dviženklį įvarčių skaičių, ar nesulaukėte kvietimų jėgas išbandyti A lygoje?
– Pernai, kai baigėsi sezonas, turėjau pasiūlymą grįžti į A lygą. Bet buvau nusprendęs likti čia, Panevėžyje, su šeima. Nebeliko noro kažkur važinėti į kitus miestus dėl treniruočių, rungtynių. Apskritai anksčiau ketinau jau baigti karjerą, bet atsirado „Panevėžys“, tad nusprendžiau padėti jam.
– Jūsų manymu, kas galėtų būti pagrindiniai konkurentai kovojant dėl aukščiausių Pirmos lygos pozicijų?
– Kalbama, kad Gargždų „Banga“, Kazlų Rūdos „Šilas“, Alytaus „Dainava“. Bet čempionatas dar parodys, ko yra verta kiekviena ekipa. O mes sieksime užimti aukštesnę poziciją, nei pernai.
– Šeštadienį „Panevėžys“ susitinka su Kretingos „Minija“, varžovas įveikiamas, ypač žaidžiant namuose.
– Įveikiamas, bet nereikia nuvertinti nei vieno varžovo. Žaidėme su „Šilute“, visi garantavo užtikrintą pergalę. Bet tame mače visaip galėjo pakrypti rungtynių eiga. Laimei, iškovojome trys taškus. Tad reikia gerbti ir rimtai vertinti kiekvieną priešininką, ypač pavasarį, kai po žiemos komandos rungtyniauja pasikeitusiomis sudėtimis. Ruošėmės atsakingai šiam mačui.
Linas JOCIUS
www.sekunde.lt